2019/08/20
Gamta mus traukia ir gydo. Ar jaučiate, kaip pasivaikščiojus parkelyje po sunkios darbo dienos iškart užplūsta vidinė ramybė? Ar pastebėjote, kad mieliau renkatės tą viešbučio kambarį, pro kurio langus atsiveria natūralus peizažas? O kai norite nusiraminti užvaldžius stresui, įsivaizduojate, kad esate jaukiame gamtos kampelyje? Taip, gamta mums turi neįtikėtiną galią, kurią patvirtina ir daugybė mokslinių tyrimų.
Vertinga žmogaus ir gamtos draugystė
Žmogaus ir gamtos santykiai yra ypatingi ir įvairialypiai, besitęsiantys milijonus metų. Visame pasaulyje yra nuolat atliekama daugybė mokslinių tyrimų, siekiant giliau suprasti šio ryšio esmę ir naudą.
Štai Kinijoje buvo tiriama, kokį poveikį trumpalaikis pasivaikščiojimas miške turi žmogaus organizmui. Nustatyta, kad toks įprotis mažina streso lygį ir kortizolio kiekį kraujyje bei didina energingumą.
Australijoje atliktas mokyklinio amžiaus vaikų grupės tyrimas parodė, kad vaikai, kurie aktyviai leidžia laiką lauke, turi geresnį regėjimą nei tie, kurie dažniau lieka namuose. Buvimas lauke sumažina tikimybę išsivystyti tokioms regėjimo problemoms, kaip trumparegystė ar toliaregystė.
Gausybė tyrimų rodo, kad gamta turi neįtikėtiną poveikį mūsų psichologinei sveikatai. Dažniausiai žmonės, susidūrę su problemomis, iškart griebiasi raminamųjų vaistų, kai galima tiesiog išeiti į lauką. JAV mokslininkų eksperimentai parodė, kad vaikščiojimas gamtoje ar gamtos vaizdų stebėjimas pagerina dėmesio sutelkimą, lavina atmintį, reguliuoja emocijas. Tai patvirtina ir kitos mokslininkų grupės vėlesnis tyrimas, kuris nustatė dar ir tai, kad buvimas gamtoje ypač naudingas žmonėms, sergantiems depresija. Tiriamieji, pasivaikščioję parkelyje, jautė didžiulį nuotaikos pakilimą, buvo labiau motyvuoti ir linkę atsigauti.
Dar vienas JAV atliktas tyrimas išsiaiškino, kad žmonės, kurie gyvena netoli parkų ar gali laiką leisti kitose rekreacijos erdvėse, yra mažiau linkę į antsvorį ir nutukimą. Tie, kurie sportuoja ar kitaip aktyviai leidžia laiką lauke, turi mažesnį KMI (kūno masės indeksą) ir ne taip greitai pavargsta.
Nauji nekilnojamojo turto projektai – arčiau gamtos
Žinodama nenuginčijamą gamtos naudą žmogaus sveikatai, nekilnojamojo turto projektų vystymo bendrovė „Realco“ daug dėmesio skiria žaliųjų erdvių kūrimui statomų daugiabučių kiemuose. „Be to, parkų ar miškelių buvimas netoliese tapo vienu iš mūsų prioritetų, parenkant vietą naujų projektų vystymui. Esame labai laimingi, kad Vilnius turi daugybę žalių plotų ir gamtą iš arti galime pajausti netgi gyvendami didmiestyje“, - teigia „Realco“ marketingo projektų vadovė Kristina Grubliauskaitė-Svitojė.
Šiuo metu baigiamas vystyti projektas „Žvėryno panoramos“ gali pasigirti gamtos kaimynyste – gyvenamųjų namų kvartalas ribojasi su Karoliniškių kraštovaizdžio draustiniu. Tai didžiulis valstybės saugomas žaliasis gamtos kampelis miesto viduryje, kuris yra pritaikytas vilniečių reikmėms. Tokio dydžio gamtos ploto gali pavydėti daugybė Europos didmiesčių, o šalia gyvenantys žmonės turi unikalią galimybę suderinti gyvenimo mieste ir laisvalaikio gamtoje privalumus.
Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis
Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis buvo įkurtas dar 1960 metais, siekiant apsaugoti unikalų gamtos kampelį besiplečiančiame mieste. Tai viena seniausių Vilniaus saugomų teritorijų, kurios plotas sudaro 162 ha. Draustinis driekiasi per Karoliniškių, Šeškinės seniūnijas, pietuose jis ribojasi su Lazdynų, o rytuose su Žvėryno rajonais. Čia įrengti Raguvų dugnų, Kalvų keterų, Upės slėnio, Miško pakraščio, Plikakalnio pažintiniai pėsčiųjų takai. Vietomis šio erozinio kalvyno aukščiausios vietos pakyla iki 178 metrų virš jūros lygio. Karoliniškių draustinyje stiebiasi mišrių medžių miškas, auga gausi augmenija, tarp kurios ir daugybė retų rūšių augalų, pavyzdžiui, miškinė lelija, kalninė jonažolė ar ilgagalvis dobilas. Išsiruošus čia pasivaikščioti, galima jaukiai tyrinėti supančią aplinką bei grožėtis draustinio įžymybe - įspūdinga Piliakalnio atodanga, nuo kurios atsiveria vaizdinga augmenijos, Neries upės ir Vilniaus miesto panorama.
Prieš keletą metų draustinyje buvo sutvarkyti pažintiniai pėsčiųjų ir dviračių takai, pastatyti informaciniai ir kryptį nurodantys ženklai, suoliukai, įrengtos apžvalgos aikštelės ir regyklos, lygumų slidžių trasos, renginių vieta kartu su laužaviete, todėl draustinis tapo traukos objektu ne tik aplinkiniams gyventojams, bet ir visiems vilniečiams.
Kvartalo „Žvėryno panoramos“ gyventojai turi unikalią galimybę džiaugtis žaliuojančia aplinka ir išnaudoti visus gamtos teikiamus privalumus. Ramus pasivaikščiojimas, bėgimas ar važinėjimas dviračiu gamtoje ne tik praturtina laisvalaikį, bet ir padeda atsipalaiduoti, numalšina stresą bei tausoja fizinę ir psichologinę sveikatą.
Pasižvalgykite po „Žvėryno panoramas“.