Naujienos

Miestas prasideda nuo uosto – kokie pokyčiai laukia Šventosios?

Grįžti į naujienų sąrašą

90 kilometrų Baltijos jūros pakrantės ir kone pirštais suskaičiuojami nekilnojamojo turto objektai, pro kurių langus galima gėrėtis jūros panorama – Lietuva ne šiaip sau pavydžiai lyginasi su Latvija ir Estija, kurios turi ir kur kas daugiau prieigų prie jūros, ir liberalesnę statybas pakrantėje reglamentuojančią įstatyminę bazę.

Jūros magija

Į trumpą išskirtinių objektų sąrašą laikas įrašyti „Šventosios vartus“ – apartamentų kompleksą, suteiksiantį galimybę gyventi jūros ritmu – audringu ar melancholišku, kartais plaikstančiu laivų bures ir plaukus, kartais iki begalybės ištęsiančiu horizontą. Jūros, upės ir kopų iš trijų pusių apsuptoje nedidelėje salelėje prie Šventosios uosto įkurdinti mažaaukščiai namai šiandien atnaujinami ruošiant lygiavertei partnerystei su nenuspėjama kaimyne.

„Realco“ generalinis direktorius Julius Dovidonis neslepia – vieta, kur galima tiesiog nuo namų durų išplaukti į jūrą ar stebėti saulėlydį, tapo lemiamu veiksniu sprendžiant, ar investuoti Šventojoje. Projekto kūrėjai jau įsitikino, kad šie faktoriai labiausiai masins ir būsimus „Šventosios vartų“ gyventojai – visi, kurie buvo atvykę apžiūrėti apartamentus gyvai, prašė parodyti būstus su vaizdu į jūrą, o kai kurie iškart pripažino – Šventoji buvusi nepelnytai nuvertintas kurortas,


„Šventosios vartai“

Miestas prasideda nuo uosto

Kitą vasarą vartai pirmiesiems gyventojams jau bus atverti, bet naujakuriai turės būti pasiruošę virsmui – kad vieną dieną pro jų langus bus matyti nebe laukinis jūros peizažas ir nedideli žvejų laiveliai, o jachtų burės. Nors planai atnaujinti Šventosios uostą įgyvendinama toli gražu ne taip sklandžiai, kaip norėtųsi, ir šiandien uostas niekuo neišduoda penkis šimtmečius čia virpėjusių prekybinio uosto ambicijų, vizija iš esmės nepasikeitė – vieta, kur kol kas tyliai zuja kuklios žvejų valtelė, turi tapti rekreacinei laivybai patrauklia Baltijos jūros stotele.

Planuose – akvatorijos gilinimas ir reikiamos infrastruktūros įrengimas: gatvių ir šaligatvių tvarkymas, stovėjimo aikštelių įrengimas – kaip buvo numatyta daugiau nei prieš penkerius metus, įvertinus, kad Šventosios uostas gali tapti varikliu, užvesiančiu visą miestelio atsinaujinimo variklį. Urbanistinėje koncepcijoje buvo numatyta, kad atgaivinant uostą jis turi būti integruotas į miestelį. Todėl savivaldybei buvo iškelta užduotis paraleliai pasirūpinti viešosiomis erdvėmis, kurios trauktų žmones leisti laisvalaikį, o pirmiausia – įrengti krantinę su pėsčiųjų alėja. „Visi supranta, kad reikia vieno didelio postūmio – esmingos pradinės investicijos, kuris paskatintų prisijungti privatų verslą“, – sako šventojiškis istorijos žinovas Mikelis Balčius, mielai besidalijantis pasakojimais apie laikus, anot jo, lietuvių galvose įtvirtinusius nuostatą, kad valstybė be jūros yra „gana apgailėtinas darinys“ – kai XVI –XVIII a. Šventoji buvo strategiškai svarbesnė už Palangą, konkuravo su Klaipėda, turėjo laivų dirbtuves, uostą lankė dideli anglų, olandų ir švedų prekybiniai laivai, kurie iš čia išveždavo javus, kailius, medų, o atveždavo geležies, manufaktūros dirbinių, druskos, vyno, silkių, ginklų.

Baltų burių daugės

Buriuotojas, Šventosios turizmo asociacijos vadovas Kęstutis Oginskas irgi laukia, kad pagaliau būtų išpildyta tai, kas kol kas tėra uosto atnaujinimo projektiniuose pasiūlymuose, ir miestas, o kartu ir „Šventosios vartai“, įgytų dar vieną stiprybę. „Planuojamas įplaukos kanalo gylis yra keturi metrai, todėl į uostą galės įplaukti ir didesnės, iki 60 pėdų (apie 20 m ilgio) jachtos. Tikėtina, kad į rekonstruotą uostą, kurio talpa turėtų būti apie 500 laivų,  per kelerius metus persikels didesnės jachtos, nes čia – tiesus išplaukimas į jūrą, o Klaipėdoje tenka plaukti per uosto akvatoriją“, –  lygina buriuotojas. Kita priežastis – Šventoji atsirastų tarp Klaipėdos ir Liepojos uostų, ir kiekvieną jų būtų galima pasiekti per kelias valandas. „Dabar burinės jachtos kelionė iš Klaipėdos į Liepoją trunka ne mažiau dešimties valandų, pablogėjus oro sąlygoms, galima ir nesuspėti šviesiu paros laiku“,  – lokacijos pranašumus mato K. Oginskas. Beje, visai šalia Šventosios, Papėje, Latvija planuoja iki 2028 m. atstatyti žvejų uostelį, kuris čia buvo prieškario laikais. Šalia planuojamas ir didelis pramogų parkas.

Šventosios jachtų uostas, anot buriuotojo, išskirtinis turėtų būti ir ramia aplinka – tiek Senajame Pilies uoste Klaipėdoje, tiek Nidoje ar Liepojoje jachtų uostai yra miesto centre. Palyginti su aplinka šiuose uostuose, Šventoji bus ramybės oazė.

Šventosios turizmo asociacija lapkričio mėnesį pristatys studiją „Jachtų uostų žemyninėje Lietuvos pajūrio dalyje plėtros galimybės“, kur kalbama ir apie Šventosios uosto reikšmę visam regionui. K. Oginskas mini svarbiausius aspektus: jis palankiai paveiktų Palangos kurorto reitingus, tuo pačiu kilstelėtų ir nekilnojamojo turto kainas, o Klaipėdos – Šventosios – Papės – Liepojos – Pavilostos – Ventspilio uostų grandinė skatins ir atvykstamąjį turizmą tiek jūra, tiek ir sausuma. Pagaliau – jūroje atsiras nauji kelionių maršrutų planavimo variantai, sausumoje – stiprūs traukos centrai. Tokiu centru taps ir Šventoji.

 „Šventosios vartų“ projekto plėtotojai laukia miesto ateičiai svarbių sprendimų ir darbų, o kol kas įgyvendina tai, ką suplanavo patys. „Vieno „kampo“ sutvarkymas esmės, matyt, nepakeis. Čia reikia kompleksiško ir nuoseklaus požiūrio. Tačiau nuo kažko viskas prasideda. Viliamės, kad šių apartamentų komplekso sutvarkymas ir aukštesnio visuomenės sluoksnio poilsiautojų pritraukimas į Šventąją paskatins tolesnius pokyčius“, – sakė J. Dovidonis.  Akivaizdu – bendrovės „Realco“ sukurtas kampelis kažkam taps vieta pasislėpti nuo miesto maišaties, nuosavu uostu, į kurį gera grįžti.

www.sventosiosvartai.lt

Grįžti į naujienų sąrašą