Naujienos

Darbo vietos įtaka: kaip tai veikia darbuotojų savijautą ir produktyvumą

Grįžti į naujienų sąrašą

Darbdaviams stengiantis susigrąžinti darbuotojus į biurus, ekspertai pastebi augančią kokybiškos darbo aplinkos svarbą. Tai, kad darbo aplinka gali būti svarbi darbuotojų nefinansinė motyvavimo priemonė, rodo ir tyrimai – į darbuotojų gerovę orientuotuose sveikuosiuose biuruose noras eiti į darbą, pasitenkinimas juo ir produktyvumas yra kur kas didesni.

„Darbo aplinka gali būti vadinama kokybiška, kai darbo vieta yra patogi pasiekti, jauki kaip namai, moderni, su visomis technologijomis, kad darbuotojas joje galėtų jaustis patogiai ir susitelkti į darbines funkcijas. Tarptautinis institutas „International WELL Building Institute“, kasmet atliekantis tyrimus visame pasaulyje, naujausioje ataskaitoje konstatuoja, kad sveikuosiuose pastatuose, palyginti su paprastais, lankomumo lygis padidėja 15 proc., produktyvumas – 11 proc., bendras pasitenkinimas darbu – 26 proc.“, – komentuoja nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Realco“ komercinio NT vystymo vadovė Gintarė Žemaitė.

Jos teigimu, tyrimas ne tik įrodo, jog dirbdami sveikuosiuose biuruose žmonės jaučiasi energingesni, labiau motyvuoti, bet ir patvirtina tiesioginę sveikųjų pastatų naudą organizacijoms, o tai gali tapti postūmiu labiau orientuotis į tokius pastatus.

Padeda pritraukti ir išlaikyti darbuotojus

NT konsultacijų bendrovės „Newsec“ biurų sprendimų vadovės Indrės Juščės teigimu, darbdavių investicijos į kokybišką darbo aplinką yra gana menkos. Remiantis tarptautinių nekilnojamo turto kompanijų tyrimų duomenimis, vidutinio dydžio ir didelės įmonės biurų nuomai išleidžia nuo 3 iki 8 proc. savo pajamų – palyginti nedaug, turint omeny, jog biuras yra priemonė skatinti darbuotojų lojalumui ir produktyvumui.

„Viena didžiausių pasaulyje tyrimų kampanijų „Gallup“ nuo 2022 metų stebi apie 150 tūkst. darbuotojų JAV ir kas ketvirtį matuoja jų įsitraukimo lygį, įmonės misijos bei vizijos suvokimą ir jautimąsi komandos dalimi. Stebima tiesioginė koreliacija tarp darbuotojų, dirbančių iš biurų, ir didesnio įsitraukimo bei lojalumo. Biurai, siūlantys kokybišką darbo aplinką ir galintys konkuruoti su namais, skatina darbuotojus grįžti“, – sako I. Juščė.

Savo ruožtu G. Žemaitė sako, kad nuo darbo aplinkos, kuri siūloma darbuotojams, daug priklauso ir darbdavių sėkmė pritraukiant talentus rinkoje.

„Darbuotojams nebeužtenka tiesiog biuro pastato bet kokioje miesto vietoje. Labai svarbu, kad darbuotojai darbe jaustųsi laukiami, turėtų savo darbo vietą, kad būtų lanksčiai suplanuotos visos biuro erdvės, kur būtų tinkamos galimybės ir susikaupus padirbėti, ir pailsėti“, – teigia ji.

Todėl darbdavių rūpinimasis savo brangiausiu resursu – darbuotojais, siūlant jiems galimybę dirbti maksimaliai sveikatai ir savijautai palankiomis sąlygomis, pasak G. Žemaitės, tik dar labiau sustiprins šiuo metu jau kylančią sveikųjų biurų bangą.

Daugiau nei 100 kriterijų

G. Žemaitė pasakoja, kad į sveikuosius pretenduojantis pastatas turi atitikti daugiau nei 100 skirtingų kriterijų, taikomų pastatų sertifikavimui pagal WELL sistemos standartą. Šie kriterijai – tai pasauliniu mastu įvairių sričių ekspertų pripažinta geroji praktika, pagrįsta ilgamečiais moksliniais tyrinėjimais, apklausomis, laboratoriniais inžineriniais bandymais, aiškinantis, kaip vieni ar kiti pastato aspektai gali paveikti žmogaus savijautą.

Anot pašnekovės, kriterijus turi atitikti patalpų oras, geriamas vanduo, apšvietimas, temperatūra, akustiniai sprendiniai, o taip pat pastate turi būti skatinama sveika gyvensena, darbuotojams siūlomas sveikas maistas. Kelias ilgas ir sudėtingas, reikalaujantis solidžių finansinių bei laiko išteklių ir kompetencijų.

„Sertifikuojant reikia pagalvoti apie aibę matomų ir nematomų detalių. Pavyzdžiui, retai susimąstoma, kad kokybiškas vėdinimas lemia, jog darbuotojams neskauda galvos, nedžiūsta akys, nekamuoja alerginis kosulys. Dėl to jie jaučiasi produktyvesni ir darbingesni. Taip pat labai svarbu yra judėjimas – juk darbuotojai negali visą dieną sėdėti prie kompiuterių, jie turi pajudėti, tam sveikuosiuose biuruose privalo būti atitinkamos sąlygos ir infrastruktūra. Ant mūsų Vilniuje vystomo verslo centro „Hero“, kuris pirmasis Baltijos šalyse sieks „WELL Gold“ sertifikato, stogo bus įrengta net 450 m2 terasa su natūraliais želdynais, sporto bei poilsio zonomis, 300 m bėgimo taku“, – komentuoja ekspertė.

„Hero“ verslo centre nuomai iš viso siūloma 31600 m2 patalpų – nuo standartinio 600-800 m2 biuro iki 4000 m2 patalpų, suprojektuotų viename aukšte. Įsikūrusieji šiame verslo centre ras daug patogumų bei pridėtinių verčių: 430 vietų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, itin patogią infrastruktūrą dviračių transporto priemonių ir elektromobilių vairuotojams, stogo terasą, reprezentatyvias bendrąsias pastato erdves, biblioteką, kokybiško maisto, sveikatingumo ir grožio paslaugų įstaigas.  

Į verslo centrą bendrovė „Realco“ iš viso investuos 112 mln. Eur. Apie 60 proc., arba iki 67 mln. Eur, lėšų ketinama pasiskolinti rinkoje. Bendrovė „Sostinė bokštai“ „Hero“ statybai finansuoti jau išplatino tris obligacijų emisijos dalis, kurių metu pritraukta 19,5 mln. eurų.

Šių metų rugpjūtį planuojama platinti ketvirtąją, viešą obligacijų emisijos dalį.

Grįžti į naujienų sąrašą