2019/10/17
Miesto gyventojai, rinkdamiesi naujus namus, tampa vis reiklesni ir nori tokio būsto, kuriame jaustųsi visapusiškai patogiai ir jaukiai. Architektai stengiasi kiek įmanoma labiau patenkinti šį poreikį, todėl visame pasaulyje yra aiškiai matomos naujos daugiabučių namų statybos tendencijos.
Ryškėja įdomi, įtraukianti architektūra, su išskirtinėmis detalėmis, pritaikyta įvairioms žmonių grupėms: vaikams, šeimoms, senjorams, neįgaliesiems. Taip pat pastebima aiški kryptis gaivinti viešąsias erdves, esančias tarp daugiabučių namų. Jose įrengiamos aktyviosios zonos, tampančios žmonių traukos ir bendruomenių susibūrimo centrais. Plačiau apie šiuolaikinių daugiabučių statybos tendencijas pasaulyje ir mūsų šalyje pasakoja architektas Saulius Pamerneckis, sukūręs ne vieną daugiabučių namų ir komercinės paskirties projektą.
- Kokias bendras architektūros tendencijas pastebite pasaulyje, kalbant apie šiuolaikinių daugiabučių statybą?
- Pastaraisiais metais pasaulyje sparčiai populiarėja polifunkciniai centrai, kuomet viename komplekse yra suderinama gyvenamoji ir komercinė paskirtis. Tai ypač pasiteisina centrinėje miesto dalyje. Žmonės, gyvenantys daugiabučių kompleksuose, ryte išvažiuoja į darbus, o į jų vietą atvyksta tuose pačiuose kompleksuose dirbantys darbuotojai. Toks pasikeitimas naudingas visiems, nes kyla mažiau automobilių parkavimo problemų, geriau pasiskirsto transporto srautai toje vietovėje.
Taip pat dabar nemažai dėmesio yra skiriama lauko erdvėms, namų kiemams. Daugiabučių statytojai daug investuoja, siekdami, kad gyventojai jose norėtų leisti savo laisvalaikį. Pastebėjau, kad sukūrus vidinę erdvę naujame komplekse, kartu suburiama ir bendruomenė, kuri jungiasi bendriems renginiams, talkoms. Tokie architektūriniai sprendimai padeda gyventojams socializuotis ir veikia kaip pozityvus variklis artimesniam bendravimui.
- Ar tos pačios tendencijos matomos ir Lietuvoje? Ar jos mūsų šalyje vėluoja, ar einame koja kojon su pasauliu?
- Šiuolaikiniame interneto amžiuje, kai informacijos sklaida tokia plati ir greita, o žmonės daug keliauja ir savo akimis mato, kas vyksta svetur, architektūros tendencijos Lietuvoje stipriai neatsilieka nuo pasaulio. Tiesą sakant, dabar projektuotojams yra kiek lengviau, nes žmonės paprasčiau priima naujoves, kurias mes pasiūlome. Užsakovai-vystytojai domisi naujomis architektūros tendencijomis, sutinka su įvairiais nestandartiniais sprendimais ir patys nori juos diegti.
Galbūt mūsų šalis kiek mažiau pažengusi, kai kalbame apie alternatyvios energijos panaudojimą. Pasaulyje dabar labai populiarėja saulės, vėjo jėgainių įrengimas. Tai atpigina namo eksploataciją, tačiau reikalauja didelių pradinių investicijų, todėl pabrangina patį būstą. Tikriausiai todėl Lietuvoje tai dar nėra labai populiarus sprendimas.
- Jūs projektavote Vilniaus daugiabučių kompleksą „Žvėryno panoramos“. Kas įkvėpė tokiam išskirtiniam projektui?
- Šis daugiabučių kompleksas yra visai šalia ozo, kurį suformavo slinkdami ledynai. Žvelgdamas į šią erdvę, mačiau ledynmečio palikimą ir norėjau šį įvaizdį pratęsti architektūroje. Suprojektavau kompleksą, kuriame namai primena lyg ledo gabalus, nukirstomis viršūnėmis. Taip atsirado įdomus siluetas su šlaitiniais stogais, kurie suformuoja tarsi žaismingą virpesių liniją. Norėjau, kad ši linija būtų ne paprasta horizontali, o karpyta. Žiūrint iš tolimesnių panoramų šis daugiabučių kompleksas yra suvokiamas lyg kalno pabaiga ir viršūnės užbaigimas. Visos formos tolygiai pereina nuo žemesnių prie aukštesnių. Siluetų virpesys tarsi ištirpdo visą kvartalą. Pasirinkti skirtingi aukščiai ir tūriai pabrėžia pirmo, antro plano perspektyvas. Visa tai nėra būdinga daugiabučių namų kompleksams-kvartalams.
- Su kokiais iššūkiais susidūrėte, įgyvendindamas šį projektą?
- Šiaip jau nėra projektuojama labai daug naujų daugiabučių su mansardiniais aukštais, išskyrus senamiestyje. Šiame projekte atsirado įvairių nestandartinių sprendimų viršutiniuose aukštuose, pavyzdžiui, skirtingų dydžių terasos pasvirusiose stogų plokštumose bei vidinės erdvės su antresolėmis. Viršutinių aukštų butai netgi primena erdvius loftus, kur gyventojai turi daugiau galimybių išreikšti fantaziją, įrengdami interjerą.
Kitas iššūkis buvo pastatų tūrių stogų plokštumos. Kadangi stogai šiame projekte yra vienšlaičiai ir puikiai matomi, žvelgiant iš tolimesnių perspektyvų, jie tampa tarsi penktas fasadas. Norėjome ir siekėme, kad jie būtų kuo mažiau apkrauti įvairiais inžineriniais įrenginiais bei kaminais.
- Kokios medžiagos buvo naudotos projektui įgyvendinti?
- Projektui mes pasirinkome laiko patikrintas ir išbandytas medžiagas, kurios yra kokybiškos, tvarios ir ilgaamžės. Kuriant kompleksą panaudotas tinkas, betonas, monolitas, medis, skarda, stiklas, metalas. Šios medžiagos atsispindi ir pastatuose, ir lauko erdvėse. Visos jos susijungia į darnią visumą. Bendrai vyrauja ramus, lengvas, neiššaukiantis skandinaviškas stilius.
- Kuo projektas „Žvėryno panoramos“ išsiskiria iš kitų daugiabučių?
- Šiame projekte panaudotas taškinis tūrių užstatymo principas. Jis išsiskiria tuo, kad tarp atskirų namų atsiranda erdvės, pro kurias gyventojai gali matyti vaizdus. Persišviečiančios vidinės zonos suteikia daugiau jaukumo gyventojams, nes jie nesijaučia tarsi uždarame šulinyje. Paprastai tai nėra būdinga daugiabučiams, nes dažnai būna pasirenkamas perimetrinis užstatymas su uždarais kiemais.
Visas šis kompleksas formuoja vieningą pastatų tūrių siluetą. Kiekvienas šio projekto butas turi po didžiulį balkoną, kuris įsilieja į bendrą tūrinę kompoziciją. Be to, butai suprojektuoti taip, kad iš jų atsiveria įspūdingos Vilniaus panoramos.
Kuriant projektą „Žvėryno panoramos“, labai didelis dėmesys buvo skiriamas lauko erdvių įrengimui tarp pastatų. Medžiai, gėlynai, kiti želdiniai, mažoji architektūra, treniruokliai, žaidimai suteikia kompleksui jaukumo. Pavėsinės, suoliukai – tai ne tik vietos, kur žmogus gali atsisėsti, bet ir bendruomenės subūrimo, traukos taškai.
Nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Realco“ projektą „Žvėryno panoramos“ planuoja baigti 2019 metų pabaigoje. Tai išskirtinis daugiabučių namų kompleksas, pasižymintis nestandartiniais sprendimais, tokiais kaip terasos ant stogų, aukštos lubos, antresoliniai butai, kitoks nei įprasta patalpų suplanavimas. Vos tik pradėjus šių būstų prekybą, jie iškart atkreipė pirkėjų dėmesį ir sulaukė didžiulio susidomėjimo. Tai rodo, kad gyventojai yra pasiilgę įdomių, netradicinių sprendimų naujuose namuose, nori išskirtinumo ir siekia būstus paversti jaukiomis užuovėjomis.
Daugiau apie projektą: www.zverynopanoramos.lt/